|
Klinika,
gydymas
Trukmė:
pokomocinis sindromas trunka nuo 1 iki 6 mėnesių [6].
Rizikos
veiksniai: (sąlygos, kurioms esant dažnesnė tikimybė, kad
lengva galvos smegenų trauma sukels pokomocinį sindromą) amžius >30
metų [7], moteriška lytis, premorbidinė būklė (pacientams, iki
traumos turėjusiems psichologinių ir socialinės adaptacijos problemų)
[8].
Pokomocinio
sindromo etiologija: neaiški. Šiuo metu vyksta diskusija, ar
pokomocinis sindromas yra sukeltas psichologinių galvos traumos pasekmių,
ar funkcinių smegenų veiklos pakitimų dėl galvos traumos, ar abiejų
faktorių kartu [1].
Galvos
skausmas: pokomocinio sindromo sukeltas galvos skausmas gali būti
įvairus. Galvos skausmas gali svyruoti nuo lengvo iki nepakeliamo, nuo
pastovaus iki protarpinio, nuo pulsuojančio aštraus iki buko, nuo
deginančio iki spaudžiančio, nuo lokalaus iki difuzinio. Pagrindiniai
sukeliantys faktoriai yra kūno padėties pakeitimas, stresas, nuovargis.
Galvos skausmą sumažina poilsis ir paprasti analgetikai. Pokomocinio
sindromo sukeltas galvos skausmas nekoreliuoja su pačios galvos traumos
sukelto skausmo trukme ir intensyvumu [2].
Galvos
svaigimas: potrauminis galvos svaigimas yra nepastovus, priepuolis
trunka kelias minutes, yra sukeliamas kūno padėties pakeitimo. Emocinis
stresas taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Priepuolis praeina pagulėjus
užmerktom akim [3].
Gydymas:
daugumai ligonių nereikalingas medikamentinis gydymas, pagrindinės
priemonės yra dienos režimo korekcija, neuropsichologinė reabilitacija,
laikinas perėjimas į lengvesnį darbą. Iš medikamentų dažniausiai
naudojami analgetikai nuo galvos skausmų, antihistamininiai preparatai
nuo galvos svaigimo. Pacientams su išreikštais neuroziniais simptomais
rekomenduotini anksiolitikai, psichoterapinė pagalba.
Dauguma
ligonių pasveikta sutvarkius juridines ir teismines problemas, susijusias
su patirta trauma [1]. |
Apibrėžimas
Klinika,
gydymas
Literatūra
|
