|
Lengvos
galvos smegenų traumos diagnostika. Ligonių diferenciacija:
Įžanga
Ligonių patyrusių lengvą galvos smegenų traumą ištyrimas,
stacionarizavimas ir gydymas visada sukelia daug diskusijų. Prospektinėse
klinikinėse studijose įrodyta, kad lengvą galvos traumą patyrusių
ligonių tarpe egzistuoja, nors ir nedidelis procentas, mirties atvejų.
Dacey ištyrė 610 ligonių ir rado, kad 3 procentai vėlesniame periode
buvo operuoti, 18 procentų rasti pakitimai kompiuterinėje tomografijoje
(KT) [1].
Literatūroje skelbti lengvos galvos smegenų traumos tyrimo algoritmai siūlo
visus ligonius detaliai ištirti rentgenologiškai: daromos kraniogramos,
KT arba branduolių magnetinio rezonanso (BMR) tyrimas. Kraniogramose
galima spręsti tik apie kaulinius pažeidimus, o apie pakitimus kaukolės
ertmėje galima objektyviai įvertinti tik KT arba BMR tyrimo metu. BMR išlieka
labai brangus, todėl dauguma autorių siūlo kaip auksinį standartą
visiems ligoniams patyrusiems galvos traumą atlikti galvos KT. Šis
tyrimas derinant su neurologine būkle, leidžia prognozuoti ligos eigą,
bei gydymo apimtį [2]. Pagal kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis galima ligonius gydyti
ambulatorinėmis sąlygomis. MRT gali turėti didelę klinikinę reikšmę
vėlesniame stacionariniame periode diferencinėje diagnostikoje, gydymo
taktikai apspręsti.
Amerikos
chirurgų asociacijos rekomenduojamas lengvos smegenų traumos tyrimo ir
sekimo algoritmas [6].
|
Įžanga
Apžiūra
Indikacijos hospitalizacijai
Traumos sunkumo laipsniai
Išleidžiant į namus
Dažniausi simptomai
Išeitys
Literatūra
|
