|
Intrakranijinis
slėgis: patofiziologija, monitorizavimas
Literatūroje
vis daugiau randama duomenų, kurie leidžia teigti, kad IKS kontrolė
leidžia sumažinti mirštamumą ir pagerina išeitį po galvos smegenų
traumų [1].
Intrakranijinė
ertmė sudaryta iš smegenų parenchimos, likvoro ir kraujo. Monro-Kellie
hipotezė sako, kad padidėjus kurio nors komponento tūriui, padidėja
intrakranijinis slėgis (IKS) arba kompensatoriškai sumažėja bent vieno
iš kitų komponentų tūrių [2].
Galvos
smegenų pakenkimas sąlygojamas dviejų pagrindinių priežasčių:
-
Pirminis
pakenkimas (įvyksta traumos metu): smegenų kontuziniai židiniai,
smegenų žievės laceracija, intra-ekstracerebrinės hematomos,
kaukolės kaulų lūžimai, difuzinis aksonalinis pakenkimas ir smegenų
kamieno kontuzija.
-
Antrinis
pakenkimas (įvyksta vėliau po traumos, užsivedus sudėtingiems
organizmo mechanizmams, sąlygotiems pačios traumos): smegenų
pakenkimas dėl intrakranijinių hematomų, smegenų edemos,
hipoksemijos, smegenų išeminių-uždegiminių ir metabolinių
poveikių.
Akivaizdu,
kad galvos traumos metu smegenys patiria dalį viso pakenkimo. Vėliau,
valandųdienų laikotarpyje smegenyse gali įvykti įvairūs papildomi
substancijos pakenkimai, kurie neretai ir nulemia ligos išeitį.
Ligoniams, patyrusiems sunkią galvos smegenų traumą, taikant
intensyvaus gydymo protokolus [1,3,4]
(ankstyva intubacija, greitas ir kokybiškas ligonių transportavimas į
specializuotus centrus, ankstyvas gyvybinius funkcijų normalizavimas,
galvos KT, ankstyvas intrakranijinių hematomų chirurginis gydymas,
intensyvus gydymas reanimacijos skyriuose) ryškiai sumažina mirštamumą
ir invalidizaciją. Palyginimui buvęs 50% mirštamumas [5]
sumažėjo iki 36 % realizavus anksčiau paminėtus gydymo protokolus (Trauminių
komų duomenų bankas (Traumatic Coma Data Bank) [9]).
Antrinis
galvos smegenų pakenkimas vis dažniau nagrinėjamas literatūroje,
atrandami vis subtilesni mechanizmai. Nenuostabu, kadangi visa ligonių,
patyrusių galvos smegenų traumą, gydymo esmė yra
išvengti antrinio galvos smegenų pakenkimo.
Prisiminus
Monro-Kellie doktrina, akivaizdu, kad IKS pakilimą gali sąlygoti smegenų
edema, likvoro susikaupimas ar intravaskulinio komponento padidėjimas.
Smegenų parenchimos tūrio padidėjimą lemia parenchimos sužalojimų sąlygota
smegenų edema. Galvos smegenų traumos atvejais paprastai būna mišri
citotoksinė-vazogeninė edema.
Smegenų
kraujotaka (CBF-cerebral blood flow) vaidina lemiamą vaidmenį po galvos
smegenų traumos. Jos sutrikimų atvejais gali vystytis smegenų išemija-
vienas iš antrinių smegenų pakenkimų rūšių. Pacientui išmatuoti
smegenų kraujotaką labai sudėtinga ir reikalinga speciali brangi aparatūra.
Įrodyta, jog smegenų kraujotaką tiesiogiai priklauso nuo smegenų
perfuzinio slėgio (CPP- cerebral perfusion pressure), kuris labai
priklauso nuo intrakranijinio slėgio (IKS) ir kraujospūdžio:
CPP=MAP-ICP
(MAP- mean arterial pressure, vidutinis arterinis slėgis; tai apskaičiuotas
dydis).
Normalus
IKS (ICP) skiriasi amžiaus grupėse ir nėra tiksliai nustatytas. Siūlytinos
fiziologinės normos:
Suaugę
ir vyresni vaikai- <10-15 mmHg, maži vaikai 3-7 mmHg, kūdikiai
1,5-6 mmHg.
|
Įžanga
Įžanga (2)
Rizikos grupės ligoniai
Indikacijos ir kontraindikacijos monitorizavimui
Įrenginių standartai
Intraventrikulinis kateteris
Subarachnoidiniai sraigtai
Liumbalinis monitoringas
Fibrooptiniai įrenginiai
Epiduralinis monitoringas
Momenėlio slėgio matavimas
Pilnai implantuotos sistemos
Literatūra
|
