www.neurosurgery.lt

 


 

Aktualijos

Pradinis puslapis

Apie mus

Visuomenei

Gydytojams

Nuorodos internete

 

 

 

English version

 

 

 

Puslapis atnaujintas

2002 05 05

 

 

 

Webmaster

 

Intrakranijinės kraujosruvos:

subduralinės hematomos


 

Subduralinės hematomos klasifikuojamos priklausomai nuo jos klinikinių simptomų pasireiškimo pradžios po traumos. Ūmi – iš karto po traumos iki 72 val.; poūmė nuo 3 dienų iki 3 savaičių; lėtinė pasireiškia nuo 3 savaičių iki keleto mėnesių po traumos [3].

Ūmi subduralinė hematoma (ŪSH)

Epidemiologija. Patyrusiems sunkią galvos traumą ŪSH sutinkama 5-22% atvejų [1]. Vyrų-moterų santykis 3:1. Dažnesnės vyresniems žmonėms – dėl amžinės smegenų atrofijos ir platesnio subduralinio tarpo.

Ūmi subduralinė hematoma 72% atvejų susidaro nukritus arba smurtinio užpuolimo metu, ir tik 24% atvejų – autoįvykių metu [2].

 Patogenezė. Staigaus smūgio į galvą metu ŪSH susidaro trūkus drenuojančiai venai, esančiai tarp smegenų žievės ir kietojo smegenų dangalo, rečiau smegenų žievės arterijai; gali pakraujuoti iš kontuzinio židinio. Esant ūmiai subduralinei hematomai susidaro šviežiai sukrešėjusio kraujo sankaupa kartu su smegenų pažeidimu. Neurologinę būklę nulemia smegenų pažeidimas ir susikaupusio kraujo tūris. Kliniškai pasireiškia didėjančio intrakranijinio spaudimo ir smegenų kamieno dislokacijos klinika. Kompiuterinėje tomografijoje matoma hematoma, difuzinio pakenkimo požymiai, bazalinių cisternų suspaudimas ir vidurinių struktūrų dislokacija. Tai svarbi priežastis, lemianti išeitį.

Klinika. Jei pacientas nesąmoningas iš karto po traumos – ŪSH lydi difuzinis smegenų pakenkimas. Nepaisant skubios hematomos šalinimo operacijos ir intrakranijinio slėgio monitoravimo, prognozė tokiu atveju neretai bloga. Jei galvos smegenys stipriau nepažeistos, būklės blogėjimas priklauso nuo ŪSH kaupimosi greičio. Toks pacientas traumos metu trumpai netenka sąmonės (arba lieka sąmoningas) – vadinamasis “šviesus periodas”.

Dažniausi ŪSH klinikiniai požymiai:

            III galvinio nervo pakenkimas (anizokorija) (51%)

            Hemiparezė (49%)

            Edema akių dugne (16%)

            VI galvinio nervo paralyžius(5%)

Šie simptomai būdingi ne tik ŪSH, bet leidžia nustatyti pakenkimo pusę. Dažniausiai vyzdys plečiasi toje pačioje pusėje, o hemiparezė – priešingoje tūrinio proceso pusėje. Priešingos pusės išsiplėtęs vyzdys gali būti dėl smegenų kamieno dislokacijos, tiesioginės akies obuolio, II, III galvinių nervų ar vidurinių smegenų traumos. Tos pačios pusės motorinis deficitas vystosi pažeidus smegenų audinį priešingoje ŪSH pusėje arba (dėl dislokacijos) spaudžiant priešingą smegenų kojytę į padangtės kraštą.

Kaukolės rentgenograma. Visiems nesąmoningiems ir turintiems neurologinių defektų pacientams, patyrusiems galvos traumą, turėtų būti atliekamos kraniogramos – ieškome linijinių kaukolės lūžių. Esant tūriniams smegenų procesams, linijinių lūžių gali ir nebūti. Dažnai priėmimo skyriuje atliktos retgenogramos būna nekokybiškos ir nepakankamai informatyvios [3]. Šis tyrimas nepakankamai vertingas ir vėlina ŪSH diagnozavimą. Tik impresinio lūžio ir likvoro fistulės atveju rentgenogramos neurochirurgui padeda rinktis gydymo taktiką.

Galvos kompiuterinė tomografija (KT). Šis tyrimas turėtų būti pagrindinis, įtariant ŪSH. Visuose neurochirurgijos centruose kompiuterinę tomografiją galima atlikti visą parą. Tai yra greitas ir gerai vizualizuojantis kaukolės ertmę tyrimas. ŪSH matyti, kaip pusmėnulio formos hiperdensinė juostelė virš smegenų pusrutulio. Kartais ŪSH gali būti smegenų tankio, kai paciento žemas hemoglobino lygis kraujyje arba likvoras praskiedžia ekstravazatą. Galime nepakankamai įvertinti ŪSH tūrį (palyginus su operaciniais radiniais), kadangi kraujo intensyvumas panašus į šalia esančios kaulinės plokštelės signalą. Tai svarbu žinoti, pasirenkant chirurginį gydymą. Kompiuterinės tomografijos eroje, karotidinė angiografija tapo tik istoriškai svarbus diagnostinis tyrimas.

Magnetinio branduolių rezonanso tyrimas (MBR). Naudojimas šiuo atveju problemiškas, nors MBR tyrimo skiriamoji geba, diagnozuojant parenchimos pokyčius, yra aukštesnė, nei KT [4]. Procedūra trunka ilgai ir sunku tirti traumą patyrusius, nesąmoningus pacientus.

Atgal  Pirmyn

  Ūminė subduralinė hematoma (klinika, diagnostika)

  Ūminė subduralinė hematoma (gydymas, išeitys)

  Lėtinė subduralinė hematoma (klinika, diagnostika)

  Lėtinė subduralinė hematoma (gydymas, išeitys)

  Ūminė subduralinė higroma

  Ūminė epiduralinė hematoma (klinikia, diagnostika)

  Ūminė epiduralinė hematoma (gydymas, išeitys)

  Vėlyva epiduralinė hematoma

  Smegenų sumušimas

  Intracerebrinė hematoma

  Užpakalinės daubos kontuzija ir hematomos

  Literatūra

Atgal  Pirmyn

 

Copyright © 2001 Dept. of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital, Vilnius, Lithuania