|
Intrakranijinės
kraujosruvos:
subduralinės
hematomos
Subduralinės hematomos klasifikuojamos priklausomai
nuo jos klinikinių simptomų pasireiškimo pradžios po traumos. Ūmi
iš karto po traumos iki 72 val.; poūmė nuo 3 dienų iki 3 savaičių; lėtinė
pasireiškia nuo 3 savaičių iki keleto mėnesių po traumos [3].
Ūmi
subduralinė hematoma (ŪSH)
Epidemiologija.
Patyrusiems sunkią galvos traumą ŪSH sutinkama 5-22% atvejų [1].
Vyrų-moterų santykis 3:1. Dažnesnės vyresniems žmonėms dėl amžinės
smegenų atrofijos ir platesnio subduralinio tarpo.
Ūmi subduralinė hematoma 72% atvejų susidaro
nukritus arba smurtinio užpuolimo metu, ir tik 24% atvejų autoįvykių
metu [2].
Patogenezė.
Staigaus smūgio į galvą metu ŪSH susidaro trūkus drenuojančiai venai,
esančiai tarp smegenų žievės ir kietojo smegenų dangalo, rečiau
smegenų žievės arterijai; gali pakraujuoti iš kontuzinio židinio.
Esant ūmiai subduralinei hematomai susidaro šviežiai sukrešėjusio
kraujo sankaupa kartu su smegenų pažeidimu. Neurologinę būklę nulemia
smegenų pažeidimas ir susikaupusio kraujo tūris. Kliniškai pasireiškia
didėjančio intrakranijinio spaudimo ir smegenų kamieno dislokacijos
klinika. Kompiuterinėje tomografijoje matoma hematoma, difuzinio
pakenkimo požymiai, bazalinių cisternų suspaudimas ir vidurinių struktūrų
dislokacija. Tai svarbi priežastis, lemianti išeitį.
Klinika.
Jei pacientas nesąmoningas iš karto po traumos ŪSH lydi difuzinis
smegenų pakenkimas. Nepaisant skubios hematomos šalinimo operacijos ir
intrakranijinio slėgio monitoravimo, prognozė tokiu atveju neretai bloga.
Jei galvos smegenys stipriau nepažeistos, būklės blogėjimas priklauso
nuo ŪSH kaupimosi greičio. Toks pacientas traumos metu trumpai netenka sąmonės
(arba lieka sąmoningas) vadinamasis šviesus periodas.
Dažniausi ŪSH klinikiniai požymiai:
III galvinio nervo pakenkimas (anizokorija)
(51%)
Hemiparezė (49%)
Edema akių dugne (16%)
VI galvinio nervo paralyžius(5%)
Šie simptomai būdingi ne tik ŪSH, bet leidžia
nustatyti pakenkimo pusę. Dažniausiai vyzdys plečiasi toje pačioje pusėje,
o hemiparezė priešingoje tūrinio proceso pusėje. Priešingos pusės
išsiplėtęs vyzdys gali būti dėl smegenų kamieno dislokacijos,
tiesioginės akies obuolio, II, III galvinių nervų ar vidurinių smegenų
traumos. Tos pačios pusės motorinis deficitas vystosi pažeidus smegenų
audinį priešingoje ŪSH pusėje arba (dėl dislokacijos) spaudžiant
priešingą smegenų kojytę į padangtės kraštą.
Kaukolės
rentgenograma. Visiems nesąmoningiems ir turintiems neurologinių
defektų pacientams, patyrusiems galvos traumą, turėtų būti atliekamos
kraniogramos ieškome linijinių kaukolės lūžių. Esant tūriniams
smegenų procesams, linijinių lūžių gali ir nebūti. Dažnai priėmimo
skyriuje atliktos retgenogramos būna nekokybiškos ir nepakankamai
informatyvios [3]. Šis tyrimas nepakankamai
vertingas ir vėlina ŪSH diagnozavimą. Tik impresinio lūžio ir likvoro
fistulės atveju rentgenogramos neurochirurgui padeda rinktis gydymo
taktiką.
Galvos
kompiuterinė tomografija (KT). Šis tyrimas turėtų būti
pagrindinis, įtariant ŪSH. Visuose neurochirurgijos centruose
kompiuterinę tomografiją galima atlikti visą parą. Tai yra greitas ir
gerai vizualizuojantis kaukolės ertmę tyrimas. ŪSH matyti, kaip pusmėnulio
formos hiperdensinė juostelė virš smegenų pusrutulio. Kartais ŪSH
gali būti smegenų tankio, kai paciento žemas hemoglobino lygis kraujyje
arba likvoras praskiedžia ekstravazatą. Galime nepakankamai įvertinti
ŪSH tūrį (palyginus su operaciniais radiniais), kadangi kraujo
intensyvumas panašus į šalia esančios kaulinės plokštelės signalą.
Tai svarbu žinoti, pasirenkant chirurginį gydymą. Kompiuterinės
tomografijos eroje, karotidinė angiografija tapo tik istoriškai svarbus
diagnostinis tyrimas.
Magnetinio
branduolių rezonanso tyrimas (MBR). Naudojimas šiuo atveju
problemiškas, nors MBR tyrimo skiriamoji geba, diagnozuojant parenchimos
pokyčius, yra aukštesnė, nei KT [4]. Procedūra
trunka ilgai ir sunku tirti traumą patyrusius, nesąmoningus pacientus.
|

Ūminė subduralinė hematoma
(klinika, diagnostika)
Ūminė subduralinė hematoma (gydymas, išeitys)
Lėtinė subduralinė hematoma (klinika, diagnostika)
Lėtinė subduralinė hematoma (gydymas, išeitys)
Ūminė subduralinė higroma
Ūminė epiduralinė hematoma (klinikia,
diagnostika)
Ūminė epiduralinė hematoma (gydymas, išeitys)
Vėlyva
epiduralinė hematoma
Smegenų
sumušimas
Intracerebrinė hematoma
Užpakalinės daubos kontuzija ir hematomos
Literatūra

|